Tvenkinio įžuvinimas nereikalauja daug pastangų ar lėšų. Pasirinktos tinkamos žuvys iki pat vėlyvo rudens džiugins stebint jas nuo kranto ar tiltelio. O paskui galima jas sugauti ir ne kartą pasidaryti skanią, pačių užaugintos žuvies šventę. Tam, kad įžuvinimas būtų sėkmingas ir nesukeltų problemų, reikėtų laikytis kelių svarbiausių taisyklių.

Tinkamiausias laikas tvenkinio įžuvinimui

Įžuvinimą reikėtų atlikti anksti pavasarį (Kovą-Balandį), kai vidutinė vandens temperatūra pakyla iki 12 laipsnių. Gegužės pradžioje dar galima paleisi lydekų mailių, kuris lengvai prisitaikys. Vėliau papildomai įžuvinti galima birželio mėnesį.

Tvenkinio dydis

Turite žinoti savo tvenkinio dydį, kad būtų galima paskaičiuoti, kiek ir kokių žuvų reikės. Įprastai į vieną arą tvenkinio galima suleisti tik iki 5 kg dvimečių karpių. Tačiau, jeigu žuvinsime kelias tarpusavyje derančias žuvų rūšis, polikultūroje galėsime jų auginti žymiai daugiau.

Žuvų mailiaus transportavimas

Svarbus įžuvinimo etapas – transportavimas nuo žuvų augintojo iki nuosavo tvenkinio. Žuvys turi būti pervežamos gerai deguonies prisotintame vandenyje. Geriausiai tam tinka polietileniniai maišai arba specialios talpos. Maišus pervežkite atsargiai, padėtus ant minkštų užtiesalų, kad išvengtumėte sienelių pradūrimo bei pridenkite nuo saulės, kad vandens temperatūra juose nepakiltų. Didesnius žuvų kiekius, virš 30–50kg, patariame transportuoti tam skirtose talpose,
papildomai prisotinant jose esantį vandenį deguonimi. Žuvis kraunant ir iškraunant reikėtų suvienodinti talpų ir tvenkinių vandens temperatūras (galimas skirtumas iki 2–3 °C). Paprasčiausias būdas tai padaryti – maišą su žuvimi palaikyti vandens telkinyje, kol temperatūra taps panaši.

Atminkite, kad talpos turi būti švarios, o pervežimas be jokių sustojimų. Žuvis išleiskite į tvenkinį atsargiai ir mažomis porcijomis, stebėkite jų judesius. Silpnas, su aptrinta oda ir silpnai judančias žuvis po įveisimo reikėtų pašalinti – išgaudyti graibštu.

Žuvų įvairovė tvenkinyje

Norint pasiekti maksimalų rezultatą, būtina rinktis ne vienos rūšies žuvis, o derinti keletą jų. Rekomenduojame pasirinkti bent penkias žuvų rūšis. Jos viena kitą papildo. Būdamos kartu jos priaugs daugiau svorio ir palaikys švaresnį vandenį, apsaugos telkinį nuo žolių. Geriausia polikultūrai rinktis iš šių 5 Lietuvoje siūlomų ir nesudėtingai auginamų žuvų: karpių, amūrų, plačiakakčių, šamų, lynų. Žuvis galima rinktis pagal tai, ar vanduo telkinyje švarus, ar
nereikalingi vandens augalai, ar yra laiko rūpintis tvenkiniu ir žuvimis.

KARPIAI. Jei tvenkinyje drumstas vanduo ir nekantraujama žvejoti, kaip pagrindines žuvis rinktis patariama didesnius karpius. Karpiai gali sudaryti net iki 70 procentų visų tvenkinio žuvų.

AMŪRAI. Jei tvenkinys žolėtas, bet žolės yra nereikalingos – padės stambesni amūrai. Maži amūrai, deja, ėda tik vabaliukus ir smulkias švelnias žolytes. O dideli gali išvalyti vandens telkinį nuo beveik visų vandens augalų.

PLAČIAKAKČIAI. Jei norima, kad tvenkinyje būtų skaidrus vanduo – reikėtų rinktis plačiakakčius, kurie tvenkinį išvalys nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių labai nepageidautiną vandens žydėjimą. Dviejų 1 kg plačiakakčių užtenka 1 arui tvenkinio, kad praskaidrintų vandenį.

LYDEKOS bei ŠAMAI. Jei norima atsikratyti smulkių nepageidautinų žuvų, kad geriau galėtų augti naujai įsigytos stambesnės – reikės lydekų arba šamų. Abi žuvys yra plėšrios, tad suės mažesnes žuveles, kurios dažnai būna senesniuose tvenkiniuose. Deja, lydekos griebia net ir savo dydžio žuvis. Tad ne visada išvengiami ir nepageidautini nuostoliai. Ypač šiam vaidmeniui tinka europinis šamas, kuris pirmiausiai suės varlytes, buožgalvius, smulkiausias nereikalingas žuvytes ir tik kai jų nebeliks, puls stambesnę auką.

LYNAI bei KAROSAI. Jei esate patenkinti savo tvenkiniu ir norite jam skirti kuo mažiau laiko – lynai ir karosai tokioms sąlygoms tinka geriausiai. Bet kartu su karosais nepavyks užauginti kitų žuvų, nes karosų prisidaugins labai daug ir visoms žuvims vandens telkinyje taps ankšta – trūks maisto ir deguonies. Lynas, nors labai lėtai auga, nekeičia ekosistemos, minta natūraliu maistu ir pakankamai gerai peržiemoja.

ERŠKETAI. Dabar labai populiarūs eršketai neatlaiko karpių ir kai kurių kitų žuvų konkurencijos, bet neblogai dera su amūrais ir plačiakakčiais.

VAIVORYKŠTINIAI UPĖTAKIAI. Turint tvenkinį su pratekančiu šaltu vandeniu, galima bandyti auginti vaivorykštinius
upėtakius.

EUROPINIAI UNGURIAI. Turite problemų su dyglėmis? Šioje situacijoje jums pagelbės europiniai unguriai. Tik neapsirikite
ir nepirkite mažų (iki 200g) unguriukų, nes įsigysite tik ungurių patinus, kurie pas jus tvenkinyje daugiau neaugs ir
metų bėgyje iš tvenkinio tiesiog išliauš. Tad nusprendę įsigyti šių sanitarų, pirkite tik didesnius nei 300g unguriukus – čia tikrai bus patelės, kurios jūsų tvenkinyje puikiai atliks sanitaro vaidmenį kelis metus bei užaugs iki kilogramo ar net daugiau.

KARPIO-KAROSO HIBRIDAS – efektyviausia priemonė prieš dumblo susidarymą tvenkinyje. Nenorite karpių, nes bijote drumsto vandens ir irstančių krantų? Mes siūlome jums puikų “pakaitalą” – karpio-karoso hibridą. Tai natūraliai gamtoje sutinkama rūšis, kuri yra puikiausia karpio ir sidabrinio karoso gerųjų savybių derinys. Ši žuvis iš karpio
paveldėjo augimo tempą ir dydį, o skonio savybes, atsparumą deguonies trūkumui ir ligoms iš karoso. Šie hibridai yra puikus mėgėjiškos žūklės objektas, kaip ir karpis, tačiau skirtingai nei karpis neknisa dumblo bei neardo tvenkinio krantų, vandens telkinys išlieka nedrumstas. Misdamas detritu (viskuo kas nukrenta ant dugno), neleidžia tvenkinyje formuotis dumblui. Pati fantastiškiausia savybė ta, kad suėsdama beveik viską, kas nusėda ant dugno ji tvenkinį apsaugo nuo uždumblėjimo. Kitos detritu mintančios žuvys, kaip lynas ir karosas, šį darbą daro kur kas mažiau efektyviai.

Atradę šią puikią formulę, kaip turėti švarų tvenkinį, galime pasiūlyti patobulintą polikultūros variantą: amūras, plačiakaktis, karpio-karoso hibridas ir europinis šamas. Amūras misdamas žole apsaugo nuo tvenkinio užžėlimo, tuo tarpu plačiakaktis išvalo vandenį. Šioms žuvims dirbant savo darbą dalis organikos vis tiek nusėda ant dugno, o karpio-karoso hibridas būtent ir minta šia organika, nusiurbdamas ją nuo dugno. Europinis šamas padeda atsiginti nuo varlių, buožgalvių ir kitų menkaverčių žuvų tvenkinyje. Norintys žuvis auginti gausiau, jas šerti, žvejoti, kartu su karpiais gali įleisti papildomai karpio-karoso hibridų. Taip mes penktadaliu galime padidinti natūralų vandens telkinio produktyvumą ir išlaikyti neuždumblėjusį vandens telkinį.

Kiek ir kokio dydžio žuvų rinktis?

Paprasčiau ir praktiškiau yra pasirinkti stambesnes žuvis, nes jos yra mažiau lepios ir jau tos pačios vasaros pabaigoje galės būti žvejojamos. Siūloma rinktis ne mažesnes žuvis nei 0,5–1kg. Tokio dydžio įsigyti plačiakakčiai iki rudens gali užaugti net iki 2–3kg. Mažesnės žuvys gali žūti, nes sunkiau prisitaiko prie naujų sąlygų. Geriausia rinktis tvenkiniuose, o ne uždarose sistemose augintas žuvis, kad lengviau prisitaikytų prie tvenkinio sąlygų. Taip pat patariama vengti žuvų iš užsienio, nes atsiranda didelė tikimybė, kad jos gali būti Lietuvoje dar neišplitusių ligų židiniu.

Kokį pašarą rinktis?

Lietuvoje specialūs žuvų pašarai yra brangūs, maždaug 1-4€/kg. Toks maistas būtinas, kai norima auginti egzotiškesnes žuvis, tokias, kaip eršketai, upėtakiai. Patartina rinktis tik geriausių gamintojų produkciją, kad jie būtų tinkamai subalansuoti ir netrūktų jokių būtinų medžiagų.

Karpiams siūlome rinktis paprastesnį, bet tikrai neprastesnį ekologišką pašarą. Geriausiai tam tinka įvairūs grūdai: kviečių, miežių, rugių. Taip pat ir saldieji lubinai. Galima juos maišyti. Negalima maitinti žirniais ar pupomis. Apie maisto kiekį mums dažnai tenka klientui pateikti pavyzdį susijusį su karpių maitinimu: jei nusipirkote 10kg karpių – reikia 5% jų kūno masės kiekio pašaro dienai, tai yra 10kg žuvies reikia 0,5kg grūdų. Tokiu maistu nereikia šerti kiekvieną dieną, kaip specialiais mišiniais, užtenka kelis kartus per savaitę. Jei temperatūra nėra aukštesnė nei 20 laipsnių šilumos, jie nesurūgsta 3–4 dienas. Jei tvenkinys yra 3–4 arų, užtenka įsmeigti 4 kuoliukus pora metrų nuo kranto, metro gylyje ir ant jų užpilti grūdų. Tikrinimui naudojamas samtelis, panašus į tą, kuriuo gaudomi drugeliai. Jei po dviejų dienų grūdų nelieka – žuviai maisto pakankamai, jei lieka po keturių – maisto yra per daug. O karpis tokia žuvis, kuri sudrumsčia vandenį tik tada, kai yra alkana. Amūrai ėda žolę, bet neatsisako ir tų pačių grūdų. Plačiakakčiai filtruoja vandenį, tad neėda jokio kito maisto papildomai. Lynai yra tos žuvys, kurios minta tuo, kas lieka po kitų žuvų.

Žuvis laikyti iki rudens ar per žiemą?

Įžuvinus pavasarį, rudenį žuvis geriausia išgaudyti, nes per žiemą jos gali ir neišgyventi. Lietuvoje žiemos yra labai permainingos ir sunkiai nuspėjamos. Kaip pavyzdį galima pateikti palyginimą su bulvėmis, kurios irgi nepaliekamos žiemai nenukastos. Tokia pat situacija yra ir su žuvimis, kurioms žiemojant reikia, kad būtų pratekantis vanduo. Kitaip yra didelė tikimybė, kad joms pritrūks deguonies. Ledas ir storesnis sniego sluoksnis nepraleidžia saulės spindulių ir neleidžia tvenkinyje esantiems augalams gaminti deguonies. Norint, kad žuvys galėtų pergyventi žiemą, reikia įsigyti brangius oro kompresorius, kurie prisotina vandenį deguonimi. Toks kompresorius tinka tik nedideliam 2–6 arų tvenkiniui. Jis kainuoja apie 300€ ir per žiemos sezoną išnaudoja elektros už 100€. Deja, dauguma kompresorių, patenkančių į Lietuvos rinką, yra nepatikimi. Naudojant tokią techniką, tėra tik per 80% tikimybė, kad žuvys peržiemos. Tad mes siūlome užduoti sau klausimą: ar verta išleisti tokią sumą dėl rizikos žiemą, ar geriau vasaros pabaigoje–rudenį sugauti, suvalgyti, o pavasarį įsigyti naujų?